Ar technologijų revoliucija gali panaikinti pramonės revoliucijos padarinius?

Džiaugėmės 20 amžiaus pasiekimais, tačiau šiandien jau vis dažniau susimąstome, kur keliaujame taip niokodami gamtą, ir kur mus visa tai nuves. Pramonės revoliucija sukūrė tokią situaciją, kokią ją matome šiandien: alinami gamtos resursai, didėja oro, žemės, vandens tarša, bioįvairovė nyksta. Žmonija bando kontroliuoti visą pasaulį, ir taip naikiname miškus, teršiame vandenis. Jau šiai dienai negrįžtamai praradome tūkstančius gyvūnų rūšių. Dėl daugumos XX-ajame amžiuje kaminus užkūrusių fabrikų šiandien turime didžiulį „baubą“   klimato kaitą.

Kaip atsvara nevaldomai pramoninei revoliucijai atsirado sudėtinga ir plati mokslo sritis – ekologija, vertinanti gyvųjų organizmų santykius su aplinka. Klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika, tai, kaip žmonių veikla atsiliepia gyvajai gamtai ir aplinkai, kokių priemonių imtis, kad išvengtume nepageidaujamų pasekmių ar kaip žmogaus pakeista aplinka veikia patį žmogų – pradėta kelti visus šiuos, mums gyvybiškai aktualius klausimus.

,,Tyrinėdami savo poveikį aplinkai aiškiai pamatėme, kad vienoje vietoje padarę pokytį, iššaukiame grandininę reakciją. Laimei, šiandien žmogus suprato, kad karo prieš gamtą jis nelaimės ir, kad mūsų gyvensena turėtų būti tvari“, – sako Trakų švietimo centro, įgyvendinančio projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“, atstovė Danutė Vizmanaitė.

Tvarumo paieškos

Žmonija industrializacijos metu pervertino savo jėgas vartodama daugiau negu planeta gali mums suteikti, priešingai tvaraus gyvenimo taisyklei gyventi pagal išgales.

 „Kiek žaliavos paimame iš gamtos, kiek sunaudojame, tiek ir atstatome. Kiek milijonų kubų medžių, pasodiname, užauginame, tiek galime jų ir sunaudoti“, – tvarios veiklos  principu dalinosi D. Vizmanaitė.

Šiandien, per pasaulį vilnijant technologijų revoliucijai, sprendimų – gausybė. Tvarumo pavyzdžiai gali būti medžiagos, paimtos iš gamtos, ir vėl atiduotos gamtai, atsinaujinančios energijos naudojimas, kaip atsvara iškastiniam kurui ar pan. Viskas turi būti pagaminta iš medžiagų, kurias mes galėsime panaudoti antrą kartą.

Žiedinės ekonomikos principai yra neatsiejama tvarumo dalis, kurių pagrindinis moto, kad kuo mažiau žaliavų būtų išmetama.

 „Tiesioginėje ekonomikoje pagamintą ir panaudotą daiktą išmetame, o žiedinėje ekonomikoje  – gaminame taip, kad vėliau būtu galima taisyti, išrinkti atskiromis dalimis ir jas perdirbti. Taip pat gaminame patvaresnius, ilgaamžius daiktus“, – skirtumą paaiškino D. Vizmanaitė.

Industrinės revoliucijos pradžioje ekonomika buvo linijinė. Gavau resursų, pagaminau daiktą, panaudojau ir išmečiau. Iškasiau resursus, sunaudojau, išmečiau. Tokios veiklos rezultatas – resursų mažėja, o tarša didėja.

Žiedinė ekonomika skatina tvarų medžiagų panaudojimą, t.y. žaliavų, cirkuliaciją jas perdirbant. Begales daiktų, kurie dar galėtų tarnauti, mes paprasčiausiai išmetame. Atsiranda siekiamybė produktus kurti tokius, kad jie ilgai tarnautų, būtų estetiškai, funkcionaliai patrauklūs ir patvarūs. Svarbu, kad gaminys būtų lengvai utilizuojamas, t.y. pagaminamas taip, jog būtų lengva jį išrinkti ir atskirti žaliavas perdirbimui.

Tvarus gyvenimo būdas tampa madingu, atsiranda daug jo apraiškų kasdienybėje. Atsisakome plastikinių maišelių, vienkartinių indų, juos pakeisdami ilgaamžiais. Rūšiuojame atliekas.

„Šiuo, permainų laiku, žmogus mokosi atsigręžti į gamtą, keisdamas savo gyvenimo būdą bei įpročius. Mokomės gyventi be plastiko ir kalno naujų rūbų, ką puikiai iliustruoja lietuviško startuolio „Vinted“, paremto dalinimosi ekonomikos principais, sėkmė. Išmokę gyventi tvariai padėsime ne tik gamtai, bet ir sau, sutaupydami asmeninį biudžetą“, – teigė D. Vizmanaitė..

Po nevaldomos urbanizacijos periodo, pradedame ieškoti sprendimų, kaip nebeplėsti miestų, o racionaliai išnaudoti esamas erdves. Vis labiau stengiamės į miestą įsileisti gamtą. Jau kuris laikas tvarumas beldžiasi ir į energetiką.

 „Mes turime begalę energijos tvyrančios įvairiomis formomis: saulė, vėjas, vanduo. Natūralios energijos mes turime perteklių ir dar tik mokomės ją pasiimti ir išsaugoti,“ – pokalbį baigia D. Vizmanaitė.

Edukacinė medžiaga apie klimato kaitą parengta VšĮ „Trakų švietimo centras“, įgyvendinant projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“. Projektas vykdomas 8 Vidurio ir Rytų Europos nevyriausybinių organizacijų, siekia didinti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos tema.