Europos atsakas į klimato kaitą: nulinio CO2 žemynas?

Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo bei poveikio neutralizavimo tikslus įvairuose ūkio sektoriuose.

Apie Europos Sąjungos veiksmus klimato kaitos klausimais pasakoja Trakų švietimo centro, įgyvendinančio projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“, atstovė Danutė Vizmanaitė.

Nulinio CO2 žemynas

Ką reiškia planai Europai tapti nulinių išmetimų žemynu? Akivaizdu, jog negalėsime pasiekti, kad visos šalys neišskirtų nė gramo CO2 – tam reikėtų nieko negaminti ir niekur nekeliauti automobiliu. Tačiau 2050-aisiais Europoje ketinama pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamo anglies dvideginio kiekio ir anglies absorbavimo iš atmosferos į anglies saugojimo telkinius.

Natūraliose teritorijose, pavyzdžiui, miškuose, kaupiama anglis patenka į atmosferą per miškų gaisrus, besikeičiant žemės naudojimo paskirčiai ar kertant miškus medienai. Todėl norint sumažinti anglies dioksido poveikį, būtina mažinti CO2 ištakas. Iki šiol nė vienas dirbtinis anglies telkinys nepajėgia iš atmosferos pašalinti tiek anglies dvideginio, kad būtų galima kovoti su visuotiniu atšilimu.

Kitas būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir siekti anglies dioksido poveikio neutralizavimo yra kompensuoti išmetamų teršalų kiekį viename sektoriuje mažinant kito sektoriaus išmetimus.Tai galima įgyvendinti investuojant į atsinaujinančią energiją, energetikos efektyvumą ar kitas švarias, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas.

Siekdama šių tikslų ES įgyvendina įvairius veiksmus anglies dioksido poveikio neutralizavimui ir kompensavimui.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATL)

Ši sistema įpareigoja jėgaines ir gamyklas įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai. Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose.

Siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis mažėtų ir į ATL sistemą nepatenkančiuose sektoriuose – transporto, žemės ūkio, statybų ir atliekų tvarkymo. Jie atsakingi už maždaug 60 proc. Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iki 2030 m. šiuose sektoriuose išskiriamų šiltnamio dujų kiekis turėtų sumažėtų bent 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Miškai

Siekiama, kad dėl miškų kirtimo atsiradę CO2 išmetimai būtų kompensuojami pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą.

Automobilių tarša

Siekiama, kad nuo 2030 m. lengvieji automobiliai vidutiniškai išskirtų 37 proc. mažiau CO2  nei 2021 m. Taip pat skatinamas perėjimas prie elektromobilių ir hibridinių automobilių. Nuo 2030 m. naujų sunkvežimių vidutinis išskiriamas CO2  kiekis turės būti bent 30 proc. mažesnis nei 2019 m., o nuo 2025 m. – bent 15 proc.

Klimato kaitos mažinimui aktualūs dokumentai

2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išmetimus bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.

2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamentas pritarė įsipareigojimui iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 60 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Taip pat raginama nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m.

EP nariai taip pat ragina visas ES šalis tapti neutraliomis klimatui ir reikalauja, kad po 2050 m. iš atmosferos būtų pašalinama daugiau CO2, nei išmetama.

EP taip pat siekia įsteigti ES klimato kaitos tarybą – nepriklausomą mokslinę instituciją, kuri vertintų šios srities politikos nuoseklumą ir pažangą.

Šiuo metu penkios ES valstybės yra nusibrėžusios konkrečius CO2 poveikio neutralizavimo tikslus: Švedija siekia tai padaryti iki 2045 m., o Danija, Prancūzija, Vokietija ir Vengrija – iki 2050 m.